Varanasi. Indija. Tyrtha Jatra. 2018 m.
Indijoje dvasingumas paslėptas nuo civilizacijos. Jei žmogus vyksta į Indiją užvaldytas turtų ir juslių – tokiam žmogui šventumas neatsivers. Jis matys tik purvą, skurdą ir stabmeldystę. Į Indiją negalima vykti nepasiruošus. Net, jei keliausite ieškodami dvasingumo, o ypač greitų receptų, kaip tapti dvasingesniu, be žinojimo bei pasiruošimo – lengvai pakliūsite į visokių a la brahminų ir guru pinkles, kurie už rupijas ir palaimins, ir atleis visas jūsų nuodėmes, ir dar tuo pačiu išpranašaus nuostabią ateitį. Ten vakariečių ieškančių išsigelbėjimo labai laukia ir mielai tai “suteikia”. Už rupijas. Labai rekomenduočiau pirmą kartą į Indiją vykti su savo Guru arba jogos mokytoju.
Varanasi (sen. pavad. Kashi) yra vienas seniausių ir švenčiausių miestų pasaulyje. Dėl šventų vietų gausovės dažnai vadinamas pasaulio altoriumi. Čia, kaip niekur kitur, taip akivaizdžiai galima stebėti, kaip vienoje vietoje susitinka gyvybė ir mirtis. Nuo miesto leidžiasi laiptai vadinami Ghatais į šventąją upę Gangą. Čia vyksta visas esminis Varanasio gyvenimas – aukojimas, apeigos, kasdieniniai buitiniai reikalai, kremaciia. Ghatai sakrali vieta. Jie tęsiasi apie 5 km nuo Assi iki Varuna upių.
Varanasi didžiulė kremacijos vieta. Ant ghatų nuo seniausių laikų buvo kremuojami kūnai. Miestas susijęs su mirtimi ir išėjimu. Tai pati idealiausia vieta palikti savo kūną. Žmonės čia atvyksta iš viso pasaulio numirti ir išsilaisvinti arba atgimti aukštesnės sąmonės būsenos. Arba bent jau atvežami kremuoti kūnai. Dabar čia likę tik kelios kremacijos vietos. Didžiausios: Manikarnika Ghatas – pagrindinė kremacijos vieta, kuriuoje kremuojami išskirtinai tik vietiniai indai. Šiame ghate palaikoma amžinoji ugnis, kuri dega tūkstantmečius. Harishchandra ghatas, kuriame kremuojami kūnai iš viso pasaulio. Aplink kremacijos vietas gausu hospisų, kuriuose žmonės gyvena laaabai minimaliomis sąlygomis ir laukia mirties, kad būtų čia pat kremuojami.
Fotografuoti kremacijos vietose griežtai draudžiama. Jei pamatytų tai darant – gali atimti ar net sunaikintį jūsų kamerą. O be to – tai bloga karma. Tik atvykus, plaukiant Ganga fotografavau kremaciją, tačiau vėliau tai sužinojus dėl visa ko nuotaukas ištryniau… :). Nors, jei labai smalsu – tai internete galima surasti tiek Manikarnika, tiek Harishchandra kremacijos vietų nuotraukų. Tačiau jos toli gražu neperteikia šios vietos vaizdo, energetikos, vibracijų bei jausmo. Tai labai stiprus laukas. Į kremacijos vietą nepatartina eiti be Guru apsaugos, ypač jautresniems žmonėms.
Kremacijos vietose kartu su kremuojamu kūnu liepsnoja visa tai, kas mūsų gyvenime atrodo svarbu – troškimai, nuopelnai, pasiekimai, karjeros, ateities planai, emocijos, prisirišimai prie turtų, žmonių – tiesiog VISKAS. Viskas čia virsta tik dūmais ir pelenais. Tai priverčia apmąstyti amžinus ir laikinus dalykus.
Gangoje plaukia sudegintų kūnų pelenai, žvakės ir gėlių girliandos paaukotos šventąjai upei. Dar saulei nepatekėjus upėje nardinasi piligrimai nusiplauti nuodėmes, o saulei patekėjus jau čia vyksta buitis: žmonės upėje prausiasi, skalbiasi. Atrodo, kad ši vieta taip ir liko nepavaldi laikui. Tai, kad esi šiame amžiuje išduoda tik viena kita detalė pvz. “nike” šlepetės ar mobilus telefonas.
Naujausi straipsniai:
*Tyrtha (sanskr. तीर्थ tīrtha) sanskrito kalboje reiškia šventą, sakralią vietą, o jatra (sanskr. यात्रा yātrā) – kelionę. Jogui Varanasi (Kashi) – tai tyrtha (šventa vieta) meditacijai, būties esmės suvokimui. Aghora sadhanos vieta. Šventos vietos aplankymas su Guru iniciacija – tai sadhana (sanskr. साधना sādhanā – dvasinė praktika), tuomet žmogus prisiliečia prie dvasinio žinojimo.
