Aukoti reikia tiek, kad truputį “skaudėtų”

Neatsimenu, kur išgirdau šią frazę, bet ji yra mano kriterijus, kai reikia apsispręsti, kiek paaukoti laiko, pinigų, daiktų.

Kai atiduodame savo nereikalingus ir nebenaudojamus daiktus, rūbus (išsivalome spintą ar sandėliuką) – tai ne visai auka. Tai tiesiog atsakingas, ir tvarus vartojimas. Kai pervedame pinigų sumą, kuri mums asmeniškai nereikšminga, kaip euras paliktas prekybos centro vežimėlyje – tai ne visai auka. Tiesiog, prisidėjome. Šiek tiek apgauname save, kad “paaukojau”. Žinoma, tai geriau nei nieko, ypač stokojančiąjam, tačiau tokiais atvejais nevyksta mūsų pačių vidinė transformacija.

Vidiniai pokyčiai pradededa vykti, kai aukojame sąmoningai, nesiekdami įvertinimo, nelaukdami rezultato bei skiriame šiek tiek daugiau nei “pagal savo galimybes”. Turime pajausti, kad šiek tiek paėmėme iš savęs. Tada mūsų veiksmas tampa sakralus – nesavanaudiška karma jogos praktika.

Psichologai patvirtina, kad sugebėjimas matyti ne tik savo, bet ir kitų žmonių gyvenimus psichikai siunčia saugumo signalus. Aukojimas mus kuria empatiškais, gebančiais dalintis žmonėmis. Kai dalinamės – sumažėja nerimas ir depresyvios nuotaikos, grįžta gyvenimo prasmė.
Momentais, kai jau imu į rankas svarmenis, kad įsivaizduočiau, kiek galėčiau “patempti” su neperšaunama liemene ir karine ekipuote – tai suprantu, kad jau reikia atsiriboti nuo karo žinių srauto. Ir tada aukoju. Aukoju pasitikėdama, kad pasauliui bus nuo to geriau.

Jeigu pajaučiate, kad jus užvaldė nerimas dėl karo – aukokite! Aukokite pinigus, veiksmus, daiktus –
taip sustiprinsite ne tik savo asmeninį saugumo jausmą, bet ir skleisite plačiau gerumą ir saugumą.

AUKA UŽ UKRAINOS IR MŪSŲ LAISVĘ: BLUE YELOW

p.s: Nors aukojant neturime siekti naudos, tačiau gyvenime yra tokia taisyklė – kuo daugiau duodame, tuo daugiau gauname. Vyksta tekėjimas. Visa materija yra tam tikra energijos forma. Todėl turi vykti tekėjimas, nes viskas, kas užsistovi – virsta pelke.